Gyvename skaitmeninių technologijų ir interneto amžiuje, taigi natūralu, kad visas prekes ir paslaugas norime įsigyti greitai ir patogiai. Daugelis įmonių šiandien keliasi į internetą ir tokias paslaugas, kaip draudimas, teikia ir internetu. Sukuriamos savitarnos principu pagrįstos svetainės, kuriose atliekamas draudimas internetu. Prisijungus paslaugos teikėjų puslapyje, pririeks pasirinkti norimą draudimo rūšį. Tada galėsite arba pratęsti senąją draudimo sutartį, arba sudaryti naują. Už paslaugas sumokama pasitelkus elektroninę bankininkystę – tai greita, saugu ir patogu. Internetinis draudimas patrauklus tuo, kad padeda taupyti laiką. Tikriausiai ne vienam mūsų yra tekę laukti, kol bankų, sveikatos paslaugas teikiančių įstaigų ar draudimo bendrovių specialistai aptarnaus. Dažniausiai tokia biurokratija atima nemažai laiko ir sugadina nuotaiką.

Viskas, ką reikia turėti norint apsidrausti internetu – tai kompiuterį su interneto ryšiu ir šiek tiek pinigėlių sąskaitoje. Specialiose grafose reikės įvesti savo pagrindinius duomenis: vardą, pavardę, adresą, asmens kodą, pasirinkti draudimo rūšį ir laikotarpį, sumokėti nurodytą sumą bei atsispausdinti draudimo sutartį. Draudimas internetu užtrunka apie 5 minutes, taigi šią „procedūrą“ galėsite atlikti tiesiog namuose ar darbe per kavos pertraukėlę. Kitas privalumas – draudžiantis internetu, paslaugos kainuoja šiek tiek pigiau. Taip nutinka dėl to, kad nereikia samdyti darbuotojo, kuris jus aptarnautų, nereikia nuomotis patalpų – šiuos kaštus paprastai apmoka klientai.

Dažnai nutinka taip, kad, pavyzdžiui, civilinės atsakomybės automobilio draudimas baigiasi naktį, 24 valandą, o jūs kaip tyčia pamiršote apsidrausti ir rytą automobiliu nebegalėsite važiuoti į darbą. Draudimas internetu patrauklus tuo, kad paslaugos teikiamos 24 valandas per parą ir 7 dienas per savaitę, kai tuo tarpu draudimo biuras dirba vos po 8-10 valandų 5 dienas per savaitę. Skirtumas akivaizdus. Paprastai internetu galima įsigyti draudimą nuo nelaimingų atsitikimų, sveikatos bei vairuotojų civilinės atsakomybės draudimą. Jų dažniausiai prireikia skubiai, pavyzdžiui, kai vykstame į užsienį ir reikia apsidrausti sveikatą. Kitų rūšių draudimai internetu nevykdomi, nes, pavyzdžiui, draudžiant gyvybę, reikiama mokėti suma suskaičiuojama atsižvelgiant į daugelį aplinkybių – draudžiamojo amžių, lytį, darbo sritį ir panašiai. Kompiuteris šių niuansų nesukalkuliuoja.

Aktyviai antros pakopos pensijų fonduose dalyvaujantys gyventojai gali tikėtis iki trečdalio didesnių senatvės pensijų, nei jas gautų tik iš „Sodros“.
Tai atskleidė Lietuvos banko atliktas tyrimas „Antros pakopos pensijų sistemos įtaka valstybės finansams ir gyventojų pajamoms ilguoju ir trumpuoju laikotarpiais“.

Tyrimo išvadose taip pat skelbiama, kad dviejų pakopų sistema valstybei kasmet kainuos santykinai reikšmingas sumas, tačiau jau po poros dešimtmečių sistema su privačiu kaupimu atsipirktų.

„Tyrimo rezultatai parodė, kad patvirtintas antros pakopos pensijų fondų sistemos modelis yra gerai subalansuotas. Pasirinktas įmokų į privačius fondus dydis valstybei nebus nepakeliama našta, kartu įmokos bus pakankamai reikšmingos siekiant, kad būsima Lietuvos gyventojo senatvės pensija sudarytų kuo didesnę buvusio atlyginimo dalį“, – teigė Lietuvos banko Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento direktorius Vilius Šapoka, viešai pristatydamas Lietuvos banko atliktą tyrimą.

Tyrimas taip pat atskleidė, kad būsimos pensijos dydis labai priklausys nuo to, ar pats gyventojas skirs papildomų lėšų kaupimui. Tai padaręs, jis gautų valstybės paskatą ir priklausomai nuo amžiaus ir darbo stažo galėtų tikėtis net 15–34 proc. didesnės senatvės pensijos. 
Tačiau aktyvus įsitraukimas į antros pakopos pensijų fondų sistemą gali būti labai rizikingas asmenims, kuriems iki senatvės pensinio amžiaus likę mažiau nei septyneri metai.

Lietuvos banko specialistų skaičiavimais, jei visi dabartiniai antros pakopos pensijų fondų sistemos dalyviai nuspręstų mokėti papildomas įmokas, valstybės įnašas į sistemą kitais metais sudarytų apie 200 mln. litų. Vėlesniais metais valstybės dalyvavimas padidėtų, tačiau jau 2036 m. antros pakopos pensijų sistema atsipirktų. Kitaip tariant, pensijų sistemos su antra pakopa išlaikymas taptų pigesnis nei pensijų sistema be privataus kaupimo.
Atlikdamas tyrimą, Lietuvos bankas vertino ir lygino 50 tūkst. skirtingų darbo užmokesčio, pensijų fondų grąžų, draudžiamųjų pajamų ir kitų kintamųjų scenarijų. Vykdant tyrimą, atsižvelgta ir į ekonominius bei finansų rinkų pakilimus, ir į nuosmukius, taip pat ir į sisteminę gyventojų pajamų riziką. Modeliuojant ateities scenarijus, įvertinta ir visuomenės senėjimo, mažėsiančios darbo jėgos įtaka ilguoju laikotarpiu.

Tyrimo išvada vienareikšmiška –jei būtų atsisakyta antros pakopos pensijų fondų, ateityje situacija taptų kritinė, situacija dėl demografinės padėties labai sparčiai blogėtų po 2036 metų.

Skaičiuojama, kad atsisakius kaupimo antros pakopos pensijų fonduose, darbo užmokesčio ir pensijos santykis nukristų iki 24-30 proc. Šiuo metu jis siekia 50 proc.

Premjeras Algirdas Butkevičius pinigus senatvei kaupia ne tik „Sodroje“, bet ir savarankiškai – jis pasirinko trečios pakopos pensijų fondą.

„Galiu pasakyti, kad aš pensijų kaupime dalyvauju – pasirašiau dokumentus, kad dalyvausiu trečioje pakopoje“, - interviu „Žinių radijui“ sakė Vyriausybės vadovas.

Jis ir kitiems žmonėms, ypač jaunesniems, patarė, kad dalyvautų pensijų kaupimo sistemoje. „Tikrai yra tam tikrų demografinių problemų, jos gilėja visoje Europoje. Dalyvavimas privačiuose pensijų fonduose garantuos didesnes pensijas, sulaukus pensinio amžiaus“, - pabrėžė A.Butkevičius.

Premjeras ragino žmones, kurie gauna minimalų atlyginimą ir šiek tiek daugiau, o iki senatvės pensinio amžiaus liko 10 metų, atsakingai išnagrinėti galimybes kaupti pensiją.

„Kalbant apie ilgalaikę pensijų sistemos reformą ir apie tai, kad žmonėms reikia sudaryti sąlygas, kad jie turėtų galimybę dalyvauti pensijų fonduose, taip pat valstybė turi įsipareigoti tam tikrą dalį pinigų pervesti į tuos fondus, nes žmonės čia gyvena, čia dirba, čia moka mokesčius. Todėl jiems turi būti sudaromos sąlygos, kaip tos lėšos, kurios yra pervestos į fondus, būtų panaudotos kaip investicinės lėšos“, - sakė A.Butkevičius.

Trečiosios pakopos pensijų fonduose pensija kaupiama papildomais savanoriškais žmogaus įnašais. Į antrosios pakopos fondus pervedama dalis mokesčių mokėtojų įmokos „Sodrai“.

Pernai lapkritį priimtos Pensijų sistemos reformos įstatymo pataisos numato, kad „Sodros“ pervedimai į antros pakopos pensijų fondus nuo šių metų didinami nuo 1,5 iki 2,5 proc., nuo 2014-ųjų – mažinami iki 2 proc., bet nuo 2020 metų – vėl didinami iki 3,5 procento.

Taip pat numatyta, kad nuo 2014 metų sausio 1 dienos į pensijų fondus asmuo galės mokėti papildomą 1 proc. dydžio kaupiamąją įmoką, o iš valstybės biudžeto galės gauti papildomą skatinamąją įmoką, kuri sudarytų 1 proc. vidutinio darbo užmokesčio šalyje. Nuo 2016-ųjų abi šios įmokos būtų padidintos iki 2 procentų.

Pasirinkti antros ir trečios pakopos pensijų fondą, kuriame pinigai kaupiami senatvei, gali padėti draudimo bendrovės ir draudimo brokeriai.